1991m. veislės standartas [vokiškas]
Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislės aprašymas ( 1991m. vokiškos veislės standartas)
KILMĖ sena vietinė Klaipėdos krašto balandžių veislė, kuri tik apie 1920 metus tapo plačiau žinoma už jos gimtinės ribų.
BENDRA IŠVAIZDA tvirti, ilgi, žemo stoto, su nuožulnia nugaros-uodegos linija balandžiai, turį pailgą galvą.su plokščiu viršugalviu ir ne per trumpu vidutinio ilgumo snapu.
VEISLĖS POŽYMIAI GALVA pailga, su aiškia viršugalvio plokštuma; plokštumos kampai gražiai suapvalinti tiek galvos priekyje, kur ta plokštuma pereina į plačią nuožulnią kaktą, tiek ir pakaušyje. Kakta turi būti be įlenkimų ir įgnybimų.
AKYS perlinės (šviesios), akių apvadai švelnūs, siauri, blyškūs. SNAPAS gerokai vidutinio ilgumo, tvirtas, su kakta sudarantis vientisą nenutrūkstančią liniją; prailginta snapo žiodmens (burnos) linija turi eiti per akies vyzdį; snapas turi būti šviesus, kai balandžiai yra baltos spalvos, o spalvotiems balandžiams nebrokuojamas ir šviesios grūdo spalvos snapas; tamsių spalvų balandžiai gali turėti tamsų antsnapio galą. Nosies karpelės švelnios, neiškylančios virš tiesios snapo-kaktos linijos.
KAKLAS vidutinio ilgumo, tvirtas (storas) prie pečių, po snapu negiliai išlenktas.
KRŪTINĖ atstatyta į priekį, plati, žema, gražiai lenkta.
NUGARA plati pečių srityje, siaurėjanti į uodegos pusę,nuožulni.
SPARNAI ilgi, sandarūs, gerai prigulę prie kūno, beveik siekia uodegos galą ir laikomi prie uodegos šonų.
UODEGA ilga, su nugara sudaro vientisą nuožulnią liniją.
K O J O S trumpos, nuogos
PLUNKSNOS ilgos ir standžios. :
SPALVOS IR PIEŠINYS VIENSPALVIAI balti, raudoni, geltoni, rudi, juodi, sidabriniai, mėlyni su tamsiais dryželiais ant sparnų skydelių. DULKSVI (fahl) rudi, raudoni, geltoni , mėlyni; su tamsesniais dryželiais ant sparnų skydelių arba be dryželių. MARGI, MARGAKAKLIAI, ŠLAKUOTI raudoni, geltoni, rudi, juodi, mėlyni. Gali taip pat būti visų tų penkių pagrindinių spalvų balandžiai su baltais sparnų galais ir spalvotomis uodegomis, baltais sparnų galais ir baltomis.uodegomis, o taip pat baltauodegiai su spalvotais sparnų galais. Visos leidžiamos spalvos turi būti sodrios ir švarios. Sidabrinė spalva turi būti vienodai sidabriniai-pilka ant viso kūno be tamsių dryželių ant sparnų skydelių ir be rūdžių atspalvio ant krūtinės ir sparnų skydelių. Duksvos spalvos balandžių sparnų skydelių dryželiai turi eiti nuo skydelio viršaus iki jo apatinio krašto. Mėlynai ir rudai dulksvieji turi turėti pakankamai spalvotus sparnų galus ir uodegą. Raudonai ir geltonai dulksvieji būna su šviesiais sparnų galais ir šviesia uodega. Dulksvųjų galvos spalva turi sutapti su jų kūno spalva, ji neturi būti per šviesi. Tačiau raudonai ir geltonai dulksvųjų balandžių galvos gali būti ir šviesesnės. Margieji turi baltą galvą, nugarą, pilvą, uodegą ir sparnų galus. Jų sparnų skydeliai daugiau,ar mažiau širmi. Margakakliai būna balti su spalvotais kaklais. Spalvoti kaklai turi atrodyti tarsi apykakle apjuosti. Šlakuotieji turi spalvotą galvą ir kaklą (galva gali būti ir marga), šlakuotumas išbertas ant jų sparnų skydelių, sparnų galai ir uodega gali būti šviesesni. Balandžių sparnų galai gali turėti ne mažiau kaip po tris (pirmąsias) ir ne daugiau kaip po dešimt baltų plasnojamųjų plunksnų kiekviename sparne. Svarbu, kad baltų plunksnų skaičius kiekviename sparne būtų kiek galint vienodas ir nesiskirti daugiau kaip dviem plunksnom. Baltauodegiai turi turėti visas 12 uodegos plunksnas be priekaištų baltos spalvos. Pageidautina, kad baltos butų ir dengiančios viršutinę uodegos pusę bei pauodegio plunksnos.
Stambus trukumai smulkus ir trumpas balandis, aukštos (ilgos) kojos, siaura kakta, apvali galva, įspausta ar įlenkta kaktos-snapo linija, ilgas ar per trumpas snapas; raudoni, geltoni ar labai platūs ir karpuoti akių apvadai ; didesnis negu dviejų baltų plunksnų skirtumas baltuose balandžio sparnų galuose neteisinga (standarte nenumatyta) spalva ir piešinys
Balandžiai parodose vertinami šia tvarka: bendra išvaizda, figūra, galva ir snapas, akių apvadai, akių spalva, plunksnų spalva, piešinys.
Vertė K.Girdžiūnas
Klaipėdos aukštaskraidžių balandžių veislės aprašymas ( 1991m. vokiškos veislės standartas)
KILMĖ sena vietinė Klaipėdos krašto balandžių veislė, kuri tik apie 1920 metus tapo plačiau žinoma už jos gimtinės ribų.
BENDRA IŠVAIZDA tvirti, ilgi, žemo stoto, su nuožulnia nugaros-uodegos linija balandžiai, turį pailgą galvą.su plokščiu viršugalviu ir ne per trumpu vidutinio ilgumo snapu.
VEISLĖS POŽYMIAI GALVA pailga, su aiškia viršugalvio plokštuma; plokštumos kampai gražiai suapvalinti tiek galvos priekyje, kur ta plokštuma pereina į plačią nuožulnią kaktą, tiek ir pakaušyje. Kakta turi būti be įlenkimų ir įgnybimų.
AKYS perlinės (šviesios), akių apvadai švelnūs, siauri, blyškūs. SNAPAS gerokai vidutinio ilgumo, tvirtas, su kakta sudarantis vientisą nenutrūkstančią liniją; prailginta snapo žiodmens (burnos) linija turi eiti per akies vyzdį; snapas turi būti šviesus, kai balandžiai yra baltos spalvos, o spalvotiems balandžiams nebrokuojamas ir šviesios grūdo spalvos snapas; tamsių spalvų balandžiai gali turėti tamsų antsnapio galą. Nosies karpelės švelnios, neiškylančios virš tiesios snapo-kaktos linijos.
KAKLAS vidutinio ilgumo, tvirtas (storas) prie pečių, po snapu negiliai išlenktas.
KRŪTINĖ atstatyta į priekį, plati, žema, gražiai lenkta.
NUGARA plati pečių srityje, siaurėjanti į uodegos pusę,nuožulni.
SPARNAI ilgi, sandarūs, gerai prigulę prie kūno, beveik siekia uodegos galą ir laikomi prie uodegos šonų.
UODEGA ilga, su nugara sudaro vientisą nuožulnią liniją.
K O J O S trumpos, nuogos
PLUNKSNOS ilgos ir standžios. :
SPALVOS IR PIEŠINYS VIENSPALVIAI balti, raudoni, geltoni, rudi, juodi, sidabriniai, mėlyni su tamsiais dryželiais ant sparnų skydelių. DULKSVI (fahl) rudi, raudoni, geltoni , mėlyni; su tamsesniais dryželiais ant sparnų skydelių arba be dryželių. MARGI, MARGAKAKLIAI, ŠLAKUOTI raudoni, geltoni, rudi, juodi, mėlyni. Gali taip pat būti visų tų penkių pagrindinių spalvų balandžiai su baltais sparnų galais ir spalvotomis uodegomis, baltais sparnų galais ir baltomis.uodegomis, o taip pat baltauodegiai su spalvotais sparnų galais. Visos leidžiamos spalvos turi būti sodrios ir švarios. Sidabrinė spalva turi būti vienodai sidabriniai-pilka ant viso kūno be tamsių dryželių ant sparnų skydelių ir be rūdžių atspalvio ant krūtinės ir sparnų skydelių. Duksvos spalvos balandžių sparnų skydelių dryželiai turi eiti nuo skydelio viršaus iki jo apatinio krašto. Mėlynai ir rudai dulksvieji turi turėti pakankamai spalvotus sparnų galus ir uodegą. Raudonai ir geltonai dulksvieji būna su šviesiais sparnų galais ir šviesia uodega. Dulksvųjų galvos spalva turi sutapti su jų kūno spalva, ji neturi būti per šviesi. Tačiau raudonai ir geltonai dulksvųjų balandžių galvos gali būti ir šviesesnės. Margieji turi baltą galvą, nugarą, pilvą, uodegą ir sparnų galus. Jų sparnų skydeliai daugiau,ar mažiau širmi. Margakakliai būna balti su spalvotais kaklais. Spalvoti kaklai turi atrodyti tarsi apykakle apjuosti. Šlakuotieji turi spalvotą galvą ir kaklą (galva gali būti ir marga), šlakuotumas išbertas ant jų sparnų skydelių, sparnų galai ir uodega gali būti šviesesni. Balandžių sparnų galai gali turėti ne mažiau kaip po tris (pirmąsias) ir ne daugiau kaip po dešimt baltų plasnojamųjų plunksnų kiekviename sparne. Svarbu, kad baltų plunksnų skaičius kiekviename sparne būtų kiek galint vienodas ir nesiskirti daugiau kaip dviem plunksnom. Baltauodegiai turi turėti visas 12 uodegos plunksnas be priekaištų baltos spalvos. Pageidautina, kad baltos butų ir dengiančios viršutinę uodegos pusę bei pauodegio plunksnos.
Stambus trukumai smulkus ir trumpas balandis, aukštos (ilgos) kojos, siaura kakta, apvali galva, įspausta ar įlenkta kaktos-snapo linija, ilgas ar per trumpas snapas; raudoni, geltoni ar labai platūs ir karpuoti akių apvadai ; didesnis negu dviejų baltų plunksnų skirtumas baltuose balandžio sparnų galuose neteisinga (standarte nenumatyta) spalva ir piešinys
Balandžiai parodose vertinami šia tvarka: bendra išvaizda, figūra, galva ir snapas, akių apvadai, akių spalva, plunksnų spalva, piešinys.
Vertė K.Girdžiūnas